Mano 11-metis Tautvydas norėjo sukurti video apie Lego statybas. Aš maniau, kad tai paprasta – filmuoji, o paskui suredi. Taip nebuvo.
Kur prasidėjo problemos
Pirmoji klaida: filmavome be jokio plano. Turėjome 47 minučių neorganizuotos medžiagos ir nežinojome, iš kur pradėti. Redagavimo programa – iMovie – buvo atidaryta, bet nei vienas iš mūsų nesupratome, kaip pjaustyti klipus teisingai. Video buvo per ilgas, garso kokybė bloga, o pjūviai – atsitiktiniai.
Palyginimas: ką darėme ir ką reikėjo daryti
| Mūsų klaida | Teisingas būdas |
|---|---|
| Filmavome viską iš eilės | Prieš filmavimą parašyti, kokie kadrai reikalingi |
| Ignoravome garsą | Naudoti išorinį mikrofoną arba filmuoti tylioje vietoje |
| Iš karto montavome ilgus klipus | Pjauti klipus į 5-10 sekundžių segmentus |
| Pridėjome per daug perėjimų | Naudoti tik paprastus pjūvius tarp scenų |
Ko išmokome
Tautvydas dabar prieš kiekvieną filmavimą piešia paprastą planą – net jei tai tik trys punktai sąsiuvinyje. Garso problema buvo išspręsta filmavimo kambaryje su uždarytomis durimis ir uždėtu antklode ant stalo. Antras video truko 4 minutes ir atrodė daug geriau – ne todėl, kad turėjome geresnę įrangą, o todėl, kad žinojome, ko norime parodyti.
Ką verta žinoti prieš pradedant?
Pradedantys video montuotojai dažnai pervertina įrankius ir nuvertina kantrybę. Pirmieji projektai retai būna tobuli — ir tai visiškai normalu. Svarbu suprasti pagrindinius principus: kadrų karpymą, garsų derinimą ir spalvų korekcijos pradmenis.